“Savo žmones“
dabar griztu i praeiti,daug daug metu atgal,
kai nemokejau dar vaikscioti,ir be dantu dar buvau.
mama vire kosyte,keite sauskenles man,
o as buvau toks mazas ir plikas kaip dabar.
pazeidziamas,silpnas,bejegis visai,
negalejau nei zodziu atsakyt uz save.
nei apsiginti,nei uz save pastovet,
joa viskas buvo tada kitaip.
aciu dievui isaugau paaugau veliau,
nedaug metro septim,gal biski daugiau.
nezinau ,hm.. man tai visai netrugdo,
visi seniausiai zinom kad smugis ne del ugio.
zodziu,kaip ten beb